Juodojo kaspino diena Kaune

Š.m. rugpjucio 23 d. kauniečius paminėti Juodojo kaspino dienos ir Baltijos kelio akcijos 17 - ųjų metinių pakvietė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyrius. Minėjime nuo pat pradžių dalyvavo ne tik Kaune išrinkti Seimo nariai V.V. Margevičienė, A. Dumčius, aukščiausieji Kauno miesto savivaldybės atstovai, bet ir kelios jaunosios Kauno konservatorės - Vesta Ratkevičiūtė ir Aušra Šimulytė.

Minėjimas prasidėjo šventomis mišiomis ŠV. Mykolo Arkangelo bažnyčioje, kurios buvo laikomos už Lietuvos laisvę kovojusius ir žuvusius. Po pamaldų eisena per Laisvės al. patraukė į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį kur prie Laisvės paminklo buvo dedamos gėlės, prisiminta ne tik Lietuvos skaudi praeitis priespaudos metais, tačiau paminėta ir Baltijos kelio akcija 1989 m., kurioje dalyvavo daugiau kaip pusė milijono žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Pastarasis įvykis tapo visam laikui įsimintinas kaip Baltijos tautų valios simboliu ir kelio į nepriklausomybę pradžia.

Jaunosios konservatorės, nors tebuvusios vos 4 metukų, tačiau prisiminė dalyvavusios Baltijos kelyje ir stovėjusios susikabinusios su tėvais ilgiausioje žmonių grandinėje siekiant atgauti laisvę nuo Sovietų sąjungos. Apie Juodojo kaspino dienos minėjimo šaknis merginos žino taip pat jau nuo vaikystės, nes ne vienas jų giminaitis buvo ištremtas ar gimė tremtyje.
1939 metais rugpjūčio 23t d. Maskvoje didžiausių Europos totalitarinių režimų - fašistinės Vokietijos ir bolševikinės Tarybų Sąjungos užsienio politikos vadovai - Ribentropas ir Molotovas pasirašė tarpusavio nepuolimo sutartį, kuri sudarė galimybes pradėti Antrąjį pasaulinį karą. Papildomuose slaptuose sutarties protokoluose buvo numatyta, kaip abu agresoriai pasidalina karo metu užgrobtas teritorijas - Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją. Praėjus savaitei po sutarties pasirašymo prasidėjo kruviniausias žmonijos ir Lietuvos istorijoje karas, trukęs šešerius metus. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad Lietuva, Latvija ir Estija tampa stalininio režimo karo grobiu, tačiau šešis dešimtmečius sovietiniai politikai neigė nusikalstamų dokumentų egzistavimą.
Kauno skyrius