Kodėl Lietuvai vis nepakanka ryžto priimti reikiamų sprendimų dėl Liustracijos įstatymo?

Tai, jog rugsėjo 26 d. Seimas atidėjo Liustracijos įstatymų pataisų paketo svarstymą, duoda pagrindą nerimauti dėl liustracijos problemų sprendimo vilkinimo. Jaunųjų konservatorių lyga (JKL) ragina peržiūrėti Liustracijos įstatymo pataisą, kuria ketinama įteisinti vienų metų prisipažinimo ir registracijos terminą su KGB bendradarbiavusiems asmenims. Inicijuojama pataisa yra akivaizdus politinės valios neturėjimas arba pataikavimas asmenims, dirbusiems KGB struktūrose.

Pagal 2000 - taisiais metais priimtą įstatymą, buvę KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų kadriniai darbuotojai ir bendradarbiai prisipažinti turėjo pusmetį. Užsiregistravusieji ir prisipažinusieji buvo įrašyti į specialią įskaitą, jų duomenys įslaptinti, o nuslėpę savo ryšius su sovietiniu saugumu asmenys yra skelbiami, jiems gresia daug profesinių apribojimų. Atnaujintas Liustracijos įstatymas tokiems asmenims numatytų švelnesnius apribojimus.

Tad net siekių sušvelninti profesinius apribojimus atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo rekomendacijas kontekste, nesuprantama, kodėl tokios ypatingos išlygos yra daromos asmenims, akivaizdžiai dirbusiems prieš Lietuvos valstybę, ir jau šešioliktus metus nesugebantiems ar motyvuotai nenorintiems to viešai pripažinti.

Stebina ir tai, kad politikai, rengiantys bei tobulinantys Liustracijos įstatymą, iki šiol nėra viešai išdiskutavę bei konkrečiai suformulavę, kada planuojama visuomenei atverti KGB archyvus bei paskelbti, ką reikėtų daryti su į KGB rezervą įtrauktais asmenimis.

Jaunų žmonių, kuriems svarbi istorinė tiesa bei teisingumas, vardu viešai kreipiamės į politikus, ragindami susiprasti ir baigti imituoti Liustracinius procesus - priimti galutinį sprendimą.