Šeima pagal L.R.
Gyventi santuokoje - reiškia būti gerbiamu, solidžiu, turinčiu vertę žmogumi, - teigia vienas iš Delfi.lt rašančių žurnalistų. Kitais žodžiais tariant, tai atsakomybės prisiėmimas ne tik už savo veiksmus, bet ir už kitą žmogų - jo svajones, veiklą. Tai dalinimasis pajamomis, dušu, lova, virtuve, automobiliu, vaikų priežiūra. Tai ir bendrų atostogų planavimas, draugų lankymas, namo interjero detalių paieška ir t.t. ir pan.
Šeima - tai vertybė. Patikimas moralinės tradicijos ir tautos tęstinumo pamatas. Todėl labai svarbu teisingai suvokti šeimos ir santuokos sąvoką. Žinoma, net ir formalumas kartais nesuteikia garantijos, kad tėvas ar mama rūpinsis savo vaikais. Tam reikia kur kas daugiau - brandos ir jau anksčiau minėtos atsakomybės.
Moteriai būti šeimos nare, tai nėra tas pats, kas būti "gyvenimo drauge" - šiandien dažnai sutinkama sąvoka kai kurių pagarsėjusių (nebūtinai teigiamai) politikų žodyne. Nemanau, kad vertėtų didžiuotis žurnalų viršeliuose ir straipsniuose mirgančiuose pasakojimuose apie dvigubai už savo "gyvenimo draugus" jaunesnes merginas. Jų gyvenimo istorijos - tai nėra sėkmės istorijos ką gali pasiekti moteris per savo vidutiniškai truputį ilgesnį nei vyrų amžių. Tai tik spalvinga vaivorykštinė blykstė, tačiau ne jų pagrindu laikosi tokios amžinos pasaulio valstybių vertybės kaip patriotizmas, kuris pirmiausia ugdomas šeimoje, ištikimybė - kuri prasideda nuo atviro ir nuoširdaus, dvasingo bendravimo su sutuoktiniu ir kurios platesnė reikšmė gali būti suvokiama kaip ištikimybė valstybei, jos tradicijoms, kalbai, kultūrai. Todėl politikai, visuomenėje atvirai deklaruojantys savo nesantuokinius santykius ir interviu žurnalistams besidalinantys įspūdžiais apie atostogas su meiluže, pamina tradicinės šeimos vertybę ir nepagarbiai iškreipia jaunimo suvokimą apie šeimos instituciją.
Pagal 2005 m. gruodį paskelbtus Statistikos departamento duomenis, 2004 m. Lietuvoje ne santuokoje gimė 8736 vaikai (28,7% gimusiųjų). Trečdalis Lietuvos vaikų. Šeima yra pirmoji socialinė struktūra, perteikianti vaikams tam tikrus elgesio modelius. Ji turi daugiausia įtakos ugdant vaiko suvokimą apie gėrį ir blogį. Nė vienas gimęs vaikas negali būti pavadintas nusikaltėliu; šeima yra pirmasis institutas, galintis paskatinti kriminalines elgesio užuomazgas. Todėl reikia atkreipti dėmesį į šeimos įtaką atliekant nepilnamečių nusikaltimų prevenciją ar, atvirkščiai, paskatą nusikalsti. Yra įvairių šeimų, iš kurių yra kilę nepilnamečiai, linkę nusikalsti, tipologijos, tačiau verta akcentuoti iš jų - šeima, kuriai būdinga visiška struktūrinė ir moralinė deformacija. Jose yra didelė kriminogeninė rizika vaikams. Šio tipo šeimų Lietuvoje daugėja.
Ispanijos parlamentas, 2005 m. birželį priėmęs įstatymą, sulyginantį vyro ir moters, ir tos pačios lyties dviejų asmenų sąjungos teises, neturėtų tapti pavyzdžiu ateities Lietuvos politikai. Pagal Ispanijoje priimtą įstatymą, tos pačios lyties asmenys galės ir įsivaikinti. Tačiau ne tokiu būdu ir ne tokiais įstatymais turėtų būti sprendžiama našlaičių problema. Cituojant Italijos ministro ryšiams su parlamentu atsaką į tokią žinią iš Ispanijos - tokiais įstatymais tik užkertamas kelias užtikrinant svarbiausias žmogaus teises - žmogus turi turėti tėvą ir motiną, kaip sako prigimtis ir tradicija.
Viena iš pagrindinių Europos Sąjungos vertybių yra šeima. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, šeima yra vyro ir moters sąjunga. Todėl bent čia galime būti ramūs, kad valstybė gina tradicinės šeimos vertybes. Tačiau Lietuvos, kaip vienos iš ES narių strategija dėl tradicinės šeimos institucijos išsaugojimo ir puoselėjimo bei rėmimo yra labai miglota. 2004m. Socialinių tyrimų instituto pateikti duomenys rodo, kad šeima, kaip vertybė Lietuvos gyventojams yra antrojoje vietoje pagal svarbą. Pirmojoje išlieka sveikata.
LR Vyriausybės 2006-2008m. programoje numatyta stiprinti šeimą - išmokų mokėjimas kiekvienam vaikui, kol jam sueis 18 metų numatytas tik nuo 2009m. Planuojama laipsniškai didinti motinystės (tėvystės) pašalpas, mokamas, kol vaikui sukaks vieni metai ir iki 2008 metų pasiekti 100 proc. gauto darbo užmokesčio išmoką.
Numatyta remti ir jaunas šeimas, tačiau šioje srityje realių poslinkių dar nematyti. Sunkiau besiverčiančios jaunos šeimos paprasčiausiai neturi lėšų pirmajam įnašui į naujo būsto pirkimą, todėl valstybės kreditas nėra jau taip lengvai pasiekiamas. Socialinis būstas, deja, irgi nėra išeitis, nes jaunai šeimai pateikus dokumentus ir įsirašius į būsto nuomos sąrašus, tenka laukti...apie 8 metus.
Kiek daugiau išsilavinusiems jauniems ir už savo vaikus atsakomybę jaučiantiems tėveliams tenka labai susiveržti diržus, norint susilaukti bent vieno kūdikio ir jį deramai užauginti. Antrosios atžalos atsiradimas šeimoje yra itin apskaičiuojamas.
Panašu, kad šeimos vertybe Lietuvoje daugiau rūpinasi golfo klubai, siūlydami privilegijas šeimos narystei, nei Lietuvos politikai, kalbantys apie žinių ekonomikos ir konkurencingos rinkos augimą, tačiau nepagalvojantys, jog žmoniškiesiems resursams, kuriantiems tą žinių ekonomiką ir Lietuvos valstybės ateitį reikia visų pirma gimti, užaugti, išsimokslinti. Įvertinant tai, kad Lietuvos gyventojų per pastaruosius ketverius metus ženkliai sumažėjo ne tik dėl patrauklių darbo sąlygų užsienio valstybėse, bet ir dėl vis mažėjančio gimstamumo, derėtų rimčiau susirūpinti parama tradicinėms šeimoms, o tai, kas išdėstyta LR Vyriausybės programoje - nuosekliai ir atsakingai įgyvendinti.
Laura Ramanauskaitė
