Vakaras, kai niekas nenorėjo eiti namo…
Gruodžio 19d.
7 val. vakaro.
Jono Pauliaus aula Seime...
Prie žvakelėmis apšviesto stalo sėdasi draugai - JKL VF ir jaunieji socialliberalai. Kunigo R.Doveikos atėjimas akimirksniu pripildo visą erdvę šilumos. Ruošiame arbatą, laukiam vėluojančių..Pokalbis prasideda. Pradžioje truputį nedrąsiai, bet po kunigo prašymo kreiptis į jį Tu, dalinamės savo mintimis apie artėjančias šventes, takoskyrą tarp prekybinių ir tikrų Kalėdų, jaunimą, gyvenimo tikslus, tikėjimą...
Puikų jumoro jausmą turintis R.Doveika savo kalbomis pripildė mūsų širdis gėrio, kurį dovanosime ir Tau. Žibančiomis akimis žiūrėjome vieni į kitus ir mintyse linkėjome ramybės. To labai trūksta mums visiems. Dažniau kartokime artimiesiems: ačiū, kad esi mano gyvenime. Paprasti žodžiai, bet sukuriantys mažą stebukliuką...
Mėgaudamiesi kiekviena akimirka nė nepastebėjome kaip laikrodžiai artėjo prie pusės 10 vakaro. Atsidėkodami už suteiktą šilumą, padovanojome kunigui R.Doveikai taip pat šilumos šaltinį - mažą, gražų angeliuką. Širdyse užrakinę jaukias akimirkas bei įamžinę vakarą foto objektyvu, sutarėme draugauti ir toliau, tad sausį jau esame pakviesti atvykti į Katedrą.
Besišypsodami pamažu pasukome namų link.
Tai buvo vakaras, kai niekas nenorėjo eiti namo...
Ačiū visiems dalyvavusiems! :)
