Liepos 1-ąją JKL iniciatyva buvo organizuotas susitikimas su kitomis politinėmis jaunimo organizacijomis. Šio susitikimo tikslas buvo išsiaiškinti kokiomis kryptimis turi žengti jaunimo organizacijų tarptautinė veikla. Deja, vos pradėjus organizuoti susitikimą paaiškėjo, jog daugelis su politika susijusių jaunimo organizacijų arba nevykdo tarptautinės veiklos arba ji nustumta į antrąjį planą. Nors pakvietėme visas organizacijas, tačiau susitikti atvyko tik Jaunieji krikščionys demokratai.
Diskusijos tema buvo „Su politika susijusių Lietuvos jaunimo organizacijų tarptautinis bendradarbiavimas. Kur turime žengti?“. Iš renginio metu surinktos medžiagos buvo paruoštas straipsnis į LiJOT leidinį „Po skėčiu“. Kviečiame su juo susipažinti:
Su politika susijusių Lietuvos jaunimo organizacijų tarptautinis bendradarbiavimas.
Kur turime žengti?
Lietuva jau 4 metus yra Europos Sąjungos narė. Nuo to laiko pasikeitė ne tik vidinis šalies gyvenimas, bet ir užsienio politikos kryptys. Jei prieš ketvertą metų pagrindinis siekis buvo integracija į euro-atlantines struktūras, tai šiandien vis daugiau kalbama apie atsakomybę ir pagalbą trečiosioms šalims. Visų pirma Lietuva prioritetinėmis išskiria buvusias komunistinio bloko valstybes Rytų Europoje bei Kaukaze, taip pat Iraką ir Afganistaną, kur mūsų kariai atlieka taikos palaikymo misijas.
Verta pastebėti, kad Lietuvos jaunimo organizacijų tarptautinis bendradarbiavimas yra panašus į Lietuvos užsienio politiką. Buvo ir yra siekiama integruotis į europines skėtines struktūras, tai ypač ryšku kalbant apie su politika susijusias jaunimo organizacijas. Tačiau pagalba kitų šalių jaunimui lieka nuošalyje, todėl orientuojantis šia tema Jaunųjų konservatorių lygos iniciatyva buvo surengta diskusija su kitomis jaunimo organizacijomis. Toliau pateikiame dvi įdomiausias organizacijų nuomones.
Jaunieji krikščionys demokratai (JKD)
Priklauso: YEPP – Youth of European people party
JKD yra viena iš seniausių su politika susijusių Lietuvos jaunimo organizacijų ir priklauso tarptautinei skėtinei organizacijai „Youth of European people party (YEPP)“. Pasak JKD atstovų šiuo metu jų veikla kaip tik orientuota į tarptautinę erdvę. Jau keletą metų Vaidas Augūnas, vienas iš JKD vadovų, yra renkamas YEPP vicepirmininku. Organizacijoje aktyviai veikia tarptautinių ryšių komitetas.
JKD tarptautiniai ryšiai remiasi aktyviu dalyvavimu YEPP renginiuose, struktūrose bei dvišaliais santykiais. Šiuo metu organizacija yra užmezgusi glaudžius dvišalius ryšius su Vokietijos, Olandijos, Baltarusijos, Skandinavijos šalių jaunimo organizacijomis. Su jomis rengiami bendri projektai, kurie dažniausiai „sukasi“ apie pagalbą Baltarusijos jaunimui. JKD yra tarsi baltarusių ir vakarų jaunimo jungtis.
Kalbant apie tarptautinio bendradarbiavimo problemas visų pirma iškyla finansavimo klausimas, nors programų ir fondų yra tikrai nemažai ir atskirus renginius iš jų finansuoti tikrai galima, tačiau susiduriama su problema kai reikia vykti į kitų organizacijų renginius, mokant nario mokesčius. Tada tenka didžiąją dalį kelionės išlaidų apsimokėti pačiam vykstančiajam, o tai daug kainuoja. Taip pat nors fondai ir įvairios programos skiria nemažus pinigus projektams, tačiau jiems reikia didelės kompetencijos, gausu biurokratijos.
Jaunieji krikščionys demokratai palaiko idėją, jog Lietuvos jaunimo organizacijos pirmiausia turėtų judėti vakarų integracijos kryptimi, nes dalyvavimas šių skėtinių organizacijų veikloje duoda nemažą naudą pačioms organizacijoms. Nuvykus į įvairius tarptautinius mokymus, konferencijas ir seminarus pasisemiama daug žinių, kurios vėliau perduodamos kitiems organizacijos nariams Lietuvoje. Be abejo nereikėtų užmiršti ir žengimo kartu su Lietuvos užsienio politika. Tai turėtų vykti ryšių su trečiosiomis šalimis palaikymu, demokratizacijos nešimu, tačiau tai vyksta daugiau dvišalių santykių, projektų pagrindu.
Jaunųjų konservatorių lyga (JKL)
Priklauso: DEMYC – Democrat youth community of Europe,
EDS – European democrat students,
IYDU – International young democrats union,
Jaunųjų konservatorių lygos veiklos pobūdis labiau orientuotas į nacionalinę jaunimo politiką, todėl tarptautinė veikla šiuo metu nėra prioritetinė sritis. Mes esame keleto skėtinių jaunimo organizacijų nariai, kurios jungia dešiniąsias jaunimo organizacijas, turi bendrą įsipareigojimą laisvei ir kovai su socializmu. Pagrindinės šių organizacijų vertybės yra: demokratija, žmogaus teisių gerbimas, laisva rinka ir laisva prekyba, bendruomeniškumas ir tradicijos. Organizacijos, kurioms priklauso JKL, yra tarsi erdvė, kurioje visos narės ir ne tik jos, gali laisvai diskutuoti ir surasti tinkamiausius sprendimus, mokytis viena iš kitos.
Kalbant apie JKL tarptautinę veiklą reiktų pažymėti, kad mūsų organizacija labiau kreipia dėmesį į trečiąsias šalis, kurioms galėtų būti teikiam pagalbą tiek kalbant apie demokratizacijos procesus, tiek ir vystant jaunimo politiką šiose šalyse. Taigi, dalyvavimas tarptautinių skėtinių organizacijų veikloje ir dvišaliai projektai, mūsų nuomone, turėtų sietis su pagalba trečiosioms šalims. Jaunimo organizacijos turėtų jausti atsakomybę ir pareigą padėti tų šalių jaunimui, nes tai būtų tarsi „skolos grąžinimas“ vakarų jaunimo organizacijoms, kurios mums padėjo įsitvirtinti vos tik atgavus nepriklausomybę. Taip pat toks veiklos modelis glaudžiai sietųsi su Lietuvos užsienio politikos kryptimis.
Manome, jog neverta užmiršti ir dar vienos tarptautinės jaunimo organizacijų veiklos kryties. Tai yra emigracija. Statistika labai aiškiai rodo, kad emigruoja daugiausiai jaunimas. Tai reikštų, jog pats laikas su jais megzti glaudesnius ryšius, kurti kitose šalyse kokias nors jaunimo struktūras, kurios sujungtų jaunus emigrantus su Lietuva. Manome, jog tai yra dar visiškai neatrasta niša jaunimo organizacijų veiklos plėtrai. Yra nacionalinių organizacijų, kurios galbūt turi savo padalinius kitose šalyse, tačiau darbas su jais dažnai yra antraeilis prioritetas. Čia, žinoma, pasigendame ir stipresnės valstybės pagalbos jaunimo organizacijos, kurios norėtų vystyti ryšius su emigrantais ir jų bendruomenėmis. Deja, nors šiuo metu yra emigravusi beveik pusė Lietuvos, tačiau tai nėra mūsų šalies prioritetas ar bent jau susidaro toks vaizdas. Jeigu valstybės nerodo iniciatyvos, tai galbūt ją turėtų parodyti jaunimas?
Parengė Leila Mustafajeva ir Andrius Vyšniauskas