KLAIPĖDA: Klaipėdos skyriaus atstovai dalyvavo iškylaus partizano žūties minėjime
Rugsėjo 8 dieną Jaunųjų konservatorių lygos Klaipėdos skyriaus nariai dalyvavo Vytauto Didžiojo gimnazijoje vykusiame partizanų apygardos vado Vlado Montvydo-Žemaičio žūties 50-ųjų metinių minėjime.
Minėjime dalyvavo nemažas politinių kalinių ir tremtinių, miesto pedagogų, moksleivių bei Vlado Montvydo giminaičių būrys. Sveikinimo kalbą tarė Savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vadas plk. ltn. Vytautas Reklaitis, miesto tarybos narys, konservatorius, Naglis Puteikis bei Vlado Montvydo giminaičiai. Taip pat vyko filmų apie partizaninę kovą peržiūra. Na, o visą renginį vainikavo tautinës muzikos ir šokių ansamblis "Žemaitukas".
Vladas Montvydas-Žemaitis, Etmonas, Dėdė yra vienas iš ilgiausiai išsilaikiusių apygardų vadų visoje Lietuvoje.
Varnių apylinkėse jis pradėjo organizuoti Lietuvos laisvės armijos Vanagų grupę. Priesaika būdavo priimama Vl.Montvydo namuose. Į jo namus slapčia buvo vežami ginklai. 1944 m. liepos mėn. su bendražygiu Stasiu Beniuliu, surinkę aplinkinių kaimų jaunuolius, su ginklais apmokymui iškeliavo į Platelių miškus.
Vl.Montvydo žemėje buvo sumaniai įrengtos trys pirmosios partizanų slėptuvės. Antrosios sovietų okupacijos pradžioje, 1944 m. rudenį teko patirti pirmą tikrą kovos krikštą: okupantai atrado slėptuvę, kur slėpėsi Valdas Montvydas su Stasiu Beniuliu. Partizanai nepasimetė ir atsišaudydami bei mėtydami granatas išsiveržė, nukaudami kiek tai okupantų kareivių. Tai buvo pirmas, bet ne paskutinis Vlado Montvydo sėkmingas prasiveržimas...
1944 m. Kūčių vakarą nuo okupantų rankos ūkis virto pelenais. Žmona ir penki mažamečiai vaikai (mažiausias dviejų savaičių) liko gyvi. Partizano šeimą glaudė ir augino Žemaitijos kaimų valstiečiai.
Rūpestis šeima, bendražygių žūtys, artimųjų iš-trėmimai, žmonos areštas nepalaužė, - V.Montvydas buvo nepaprastai energingas, drąsus, tikįs savo idėjų pergale žmogus. Daugelis ir dabar prisimena, kaip nuoširdų, sąžiningą, budrų kovotoją. Tos savybės ir padėjo jam sėkmingai partizanauti visą rezistencijos laikotarpį.
1947 m. pabaigoje Žemaičių apygarda buvo smarkiai nukentėjusi. Kęstučio apygardos vadovybės pastangomis Jonas Žemaitis-Vytautas, po pasitarimų 1948 m. pradžioje Žemaičių apygardos vadu paskyrė Šatrijos rinktinės vadą, seną LLA narį ir aktyvų partizaną Vladą Montvydą.
Vlado Montvydo-Žemaičio, Etmono vadovaujamoje apygardoje buvo ypač gerai išvystyta pogrindinė spauda, kurios okupantai bijojo labiau nei šaunamo ginklo. Vadas nuolat ieškojo literatūrai gabių jaunuolių, pats redagavo leidinius. Buvo leidžiami laikraščiai "Kovojantis lietuvis", "Malda girioje", "Laisvės balsas", kuris trūkstant po-pieriaus, buvo spausdinamas mokykliniuose sąsiu-viniuose. 1952 m. eilėraščių rinkinys "Laisvės kovų aidai" buvo išleistas net 1000 egzempliorių tiražu. Yra žinių, kad slapta buvo surinkta ir išspausdinta valstybinėje Telšių spaustuvėje.
Paskutinis Žemaičių apygardos istorijos puslapis buvo atverstas 1953 m. rugpjūčio 23 d., kai Poežerės k., Šilalės rj. gyventojas Juozas Naujokas-Žvejys pranešė Varnių NKVD, kad tarp Lūksto ir Paršežerio dažnai praeina du partizanai. Iš aplinkinių rajonų surinkti stribų ir enkavedistų pulkai suruošė pasalą. Tylų rugpjūčio 23-osios vakarą, apie pora valandų aidėjo šūviai. Žuvo apygardos vadas Vladas Montvydas-Žemaitis ir jo adjutantas Bronius Alūza-Bedalis. Jų kūnai buvo išniekinti Varniuose prie buvusio stribyno tvarto. Dar gyvi esantys liudininkai prisimena, kaip girti stribai džiūgavo, jog nušovę nesugaunamą "banditą". Tačiau nebuvo nei vienos šautinės skylės ant lietuviškos kariuomenės uniformų, tik abiejų partizanų smilkiniuose matėsi didelės šautinės žaizdos. Matyt, iššaudę visus šovinius, po paskutinį pasiliko sau. Liko ištikimi partizanų priesaikai. Gyvi nepasidavė!
