Krosnys ar krosnelės?

krosnysDažnai girdime sakant – „pirksiu krosnelę namui šildyti“. Negi iš tikrųjų ta krosnelė tokia maža ir vis dar tinkama namui šildyti? Absurdas kažkoks! Namui šildyti juk reikia ne krosnelės, o visos krosnies! Čia diskutuoti su žmonėmis, kurie tuo domisi geriau neverta, jei nenorite likti kvailio vietoje.

Geriau išsiaiškinkime viską čia ir dabar.

Kas yra krosnis?

Krosnis yra molinė arba šamotinė degimo vieta. Ji sujungta su kaminu. Krosnys gali turėti dureles. Taip pat gali būti ir vandens pašildymo technologija, o tai leidžia nuo krosnies šildyti visus namus. Krosnis gali turėti ir kaitinimo lentą, ant kurios šildomas ar net verdamas maistas. Tai senovinis namo interjero elementas, kurs dabar sutinkamas vis rečiau ir rečiau. Krosnys pasižymi savo išskirtine ir originalia apdaila, kurią gali padaryti tik patyrę meistrai krosnininkai.

Kas yra krosnelė?

Krosnelė – dažniausiai metalinė degimo vieta, sujungta su kaminu ir vandens šildymo aparatūra. Ją galima statyti tiesiog ant grindų, nereikia nieko mūryti, jokios apdailos. Krosnelę pastatyti gali bet kuris nagingesnis meistras, nes pagrindinis sunkumas yra prijungti prie ventiliacinės sistemos arba kamino. Krosnelė yra šiuolaikiškas ir efektyvus kūrenimo ir šildymo būdas, todėl jis pasirenkamas 9 iš 10 atvejų.

Dar yra židinys, kuris gali būti krosnies ir krosnelės hibridas, nes į mūrytą konstrukciją gali būti komponuojamas metalinis židinio vidus, prie kurio tvirtinamos durelės.

Krosnys yra nykstanti namų interjero rūšis, nes tik patyrę meistrai gali pastatyti jas tinkamai, kad šildymas būtų efektyvus. Tai padidina statymo išlaidas, todėl natūralu, kad renkamasi ekonomiškesnis variantas – krosnelė. Dar prieš 50 metų krosnys buvo pagrindinis būdas kaimo vietovėje šildytis namus, tačiau dabar jos likusios tik senuose pastatuose. Po antrojo pasaulinio karo statytuose namuose greičiausiai rasite geležinę krosnelę su duonkepe, apdailinta moliu ir kokliais, bet ne tikrą krosnį, kur ant įkaitusių plytų buvo kepama duona… Visa tai praeityje, tačiau kai kurie žmonės savo paveldo nepamiršta ir toliau stengiasi išlaikyti šią tradiciją. Juo labiau, kad dabar yra galimybė įsigyti ypač efektyvias medžiagas ir pastatyti ilgalaikę krosnį.

Krosnys – savotiškas iššūkis kiekvienam patyrusiam krosnininkui, kaip ir židinys, reikalauja daug dėmesio, kruopštaus darbo ir kokybiškų medžiagų.

Kaip atnaujinti senus baldus

Kiekvieno namuose rasime po keletą senų baldų, kurie jau kaip sakoma ir nusibodę ir išmesti gaila. Turime jums gerą naujieną, kad seni ir naudoti baldai nėra tokie jau beviltiški, juos galima atnaujinti. Taip sutaupysite savo biudžeto lėšų- nereikės pirkti naujų baldų ir tuo pačiu papuošite savo namus. Taigi nuo ko pradėti.  Pirmiausia tai priklauso nuo to kokį baldą mes bandysime atnaujinti. Jei tai spintelė ar staliukas tuomet mums prireiks vienokių priemonių, jei tai minkštoji dalis prireiks kitokių priemonių. Taigi jei sugalvojote atnaujinti staliuką ar nedidelę spintelę rekomenduojama Lietuvoje sparčiai populiarėjančią dekupažo techniką. Tokiu būdu atnaujinti baldai ne tik atrodys išvaizdžiai, bet juos galima paversti tikru meno kūriniu.

Jei baldai yra aliejuoti, jiems prižiūrėti ir atnaujinti yra naudojamos paprasčiausios priemonės, tokios kaip muiluotas vanduo. Tai labai lengvas būdas pašalinti baldo medienos paviršiuje esančias dėmes. Jei dėmės esti giliau galima pasinaudoti ir šlifavimo popieriumi. Tačiau šveisti reikėtų švelniai ir atsargiai, kad nesubraižyti medienos.

Dažnai senesni baldai būna ne tik nusidėvėję, bet ir turi įvairiausių defektų. Dažnai spintelės sunkiai užsidarinėja, durelės girgžda. Tuomet reikalinga atnaujinti lankstus arba pakeisti naujais. Taip pat galite nupirkti naujas rankenėles, tuomet baldas atrodys  kaip naujas.

Jei baldai pagaminti iš medienos plokštės, jų paviršius su laiku išsipučia nuo drėgmės. Vienas iš puikių patarimų, tai šias vietas reikalinga palyginti šilu lygintuvu. Tik prieš lygindami uždėkite ant plokštes keletą sluoksnių popieriaus.

Kai pašalinome baldo fizinius defektus reikalinga jį perdažyti. Didžiąja dalimi baldo išvaizda priklausys nuo perdažymo kokybės.

Pirmiausia svarbu kruopščiai pašalinti dažus. Kiek įmanoma nušveiskite visus senus dažus. Kartais senesni baldai būna perdažyti po keletą kartų. Todėl reikalinga pašalinti visus dažų sluoksnius. Kai visi dažai jau pašalinti reikalinga išlyginti baldo paviršių. Užglaistyti nelygumams galima naudoti įvairias priemones, jų rasite statybinių medžiagų parduotuvėse. Kai baldo paviršius bus išlygintas, tuomet galima gruntuoti. Gruntas reikalingas, kad dažai geriau sukibtų su paviršiumi. Taigi nugruntavus galime dažyti. Kad dažai geriau pasidengtų galite dažyti keliais sluoksniais. Kai nudažote vieną sluoksnį palaukite kol baldas išdžius, tada galite dažyti antrą kartą.