Miškų ekonomikos centro duomenimis Lietuvoje Vis didėja iškertamų miškų mąstai. Gamtos mylėtojai net pradėjo panikuoti, kad greitai bus iškirstas ir parduotas visas Lietuvos miškas. Spaudoje ir internete gausu skelbimų, kad nuolat perka miško plotus. Sprendžiant iš iškertamų miškų mastų ir paklausos gali apimti nerimas, kad miškų Lietuvoje apskritai neliks. Kaip yra iš tikrųjų?
Miško pirkimo ir kirtimo mastai
Brandaus miško yra pakankamai daug ir jo kasmet daugėja. Tiesiog yra pavojinga suaugusius medžius paliktinenukirstus. Peraugęs miškas tinka nebent tik malkoms. Senų medžių kamienai nuo šerdies pradeda ruduoti, dar po kiek laiko ir trūnyti. Tokios medienos nereikia nei baldininkams, nei statybininkams. Tokio nekokybiško misko kaina yra nulinė. Tokia mediena gali būti naudojama tik malkoms.
Miškininkai jau seniai įrodinėja, kad miško kirtimo apimtys turėtų būti dukart ar net triskart didesnės, tačiau niekas į tą nekreipia dėmesio.
Prižiūrimas miškas greitai atželia. Prieš dešimt ar penkiolika metų iškirstos biržės šiandien jau atrodo visai neblogai. Kai kuriuos iškirstus plotus daugelis apsodina, sakykim, ąžuoliukais. Po dvidešimties metų tose vietose jau bus neblogi ąžuolynai.
Visa bėda tik, kad tokią veiklą labai riboja lėšų trūkumas. Brangūs dabar sodinukai, ne ką pigesnė ir pasodintų medelių priežiūra.
Miškų kirtimo taisyklės
Galiojančiuose pagrindinių miško kirtimo taisyklėse bendrais bruožais aptarta, kokiuose medelynuose turi būti taikomi vienokie ar kitokie neplynų kirtimų būdai. Be to nepakanka racionaliai neplynų kirtimų plėtrai. Pagrindinių kirtimų projektuotojai ir jų vykdytojai daugelyje urėdijų nesuranda pakankamai medelynų, kuriuose vien vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimo taisyklėmis būtų galima taikyti neplynus kirtimus. Kartais imama projektuoti ir ten, kur jiems vykdyti nėra sąlygų „pritempiant“ prie pagrindinių miško kirtimo taisyklių reikalavimų kai kuriuose medelynų rodiklius. Neracionaliais neplynais kirtimais ne tik nepasiekiame jokių tikslų, bet ir kompromituojama šių kirtimų idėja, dažnai net mažinamas medelynų produktyvumas. Nesant aiškesnių rekomendacijų ir kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima didinti neplynus pagrindinius kirtimus, būtina patikslinti ir labiau diferencijuoti neplynų kirtimų būdus ir metodus, atsižvelgiant į miškų grupes ir kategorijas,medelynų rūšinę sudėtį, o taip pat pateikti papildomus siūlymus pagrindinių miško kirtimų būdams parinkti.
Per paskutinius kelis dešimtmečius neplyni pagrindiniai kirtimai dažniausiai buvo vykdomi medelynuose, kuriuose auga perspektyvūs, tolygiai plote pasiskirstęs tikslinių medžių rūšių pomiškis arba perspektyvus antrasis ardas.
Vienas iš svarbiausių rodiklių, lemiančių pagrindinių kirtimų būdų pasirinkimą – perspektyvus, tolygiaiišsidėstytas tikslinių medžių rūšių pomiškis, kurio pakanka naujam medelynui atkurti.
Daugiausiai žalos padaro privačių miškų savininkai. Ir tos žalos miškų savininkai dažnai padaro tik dėl nežinojimo ir neišmanymo. Kartais iškirstas miškas nėra atsodinamas, tuomet žala miškui gali būti labai didelė. Todėl kviečiame visus miško savininkus ko nors nežinančius apsilankyti pas miškininkus ir pasitarti.
Reikėtų žmones plačiau informuoti apie miškų kirtimus, miško pirkimą, tada nebūtų nepagrįstų komentarų