Vertėjų verčiamų tekstų yra įvairiausių – nuo lengvų bendrojo pobūdžio straipsnių iki sudėtingų techninių instrukcijų ar medicininių vertimų. Pavyzdžiui, norint išversti standartinį asmens dokumentą, reikia mokėti pačią kalbą, o vertimą atlikti atsakingai bei atidžiai. Negalima padaryti rašybos klaidų datose, pavardėse, vietovardžiuose ir kituose duomenyse. Visai kitokia situacija kyla, jei jums reikalingi specifinių sričių dokumentų vertimas, tarkime – biochemijos ar tiesiog astronomijos srities teksto. Savaime aišku, kad toks vertimas pareikalaus daugiau laiko ir specifinių žinių.
O kaip dėl vaikiškų tekstų? Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo visiškai paprasta. Vaikams skirti tekstai pasižymi neįmantriu žodynu, paprastomis gramatinėmis struktūromis, juose nėra jokių specifinių terminų, todėl tokie vertimai turėtų užimti mažai laiko ir pareikalauti nedidelio įdirbio. Tačiau iš tiesų tokie tekstukai ne vienam vertėjui gali tapti tikru iššūkiu.
Viena iš problemų, su kuria dažniausiai susiduria vertėjai – asmenvardžių vertimas. Pavyzdžiui, jei personažo vardas yra Jonas, klausimų nekyla, nes toks vardas naudojamas daugelyje šalių ir kalbų ir jis nereikalauja jokio vertimo (nepaisant to, kad anglų kalboje, šis vardas būtų rašomas John). Tačiau problema iškyla tuomet, kai originaliame tekste personažo vardas yra Džordžas ar Maiklas. Tuomet iškyla klausimas- palikti jį tokį, koks yra, ar išversti, kadangi daugelyje populiariausių pasaulio kalbų šie vardai turi savo atitikmenis? Lietuvių kalba tai būtų Jurgis ir Mykolas. Iš vienos pusės, nesinorėtų keisti originalaus teksto, nes jis vaizduoja konkrečios šalies papročius, kultūrą ir tautiškumą. Iš kitos pusės, pavyzdžiui, lietuvių vaikams, šie vardai nėra tokie pažįstami ir artimi, kaip jų kalboje naudojami vardai – Jurgis ar Mykolas. O ką daryti, jei pasakoje sutinkamas vardas neturi vertimo į kitą kalbą? Pavyzdžiui, danų ar vokiečių kalboje gana populiarus vardas yra Hansas, o lietuvių kalboje tokio vardo atitikmens mes neturime. Todėl kyla klausimas – ką daryti vertėjui – rašyti originaliame tekste esantį vardą ar parinkti kitokį dažniausiai naudojamą vardą ta kalba?
Kita dažna problema, su kuria gali susidurti vertėjai, taip pat yra susijusi su veikėjų vardais. Tai yra tikrinius žodžius atspindintys vardai. Jeigu, pavyzdžiui, pasakos autorius sugalvojo savo pagrindiniams istorijų personažams vardus, kurie apibūdina tam tikras jų vidines ar fizines ypatybes, kaip tokioje situacijoje reikėtų elgtis vertėjui? Pritaikyti išgalvotą vardą lietuvių kalbos gramatikai ar išversti tokį vardą? Jei vertėjas pasirinks vertimą – tai kokį? Štai H. K. Anderseno populiarios knygos veikėja vardu „Tante Tandpine“ gali būti verčiama „tetulė Tandpine”. Kitas tokio asmenvardžio vertimas galėtų būti „Tetulė Dantisopė”. Be abejo, tokiu atveju vertėjui kyla dar vienas klausimas – kaip būtų galima geriausiai perteikti tai, ką norėjo pasakyti pasakos autorius? Personažą tokiu vardu būtų galima vadinti ir Skaudadante ir Dantaskaude arba sugalvoti dar kitokį pavadinimą.
Taigi vaikiškų tekstų vertimas tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti lengvas užsiėmimas. Kai kuriais atvejais vertėjui tenka gerai pasukti galvą, kad toks personažas kaip Pinokis taptų Buratinu arba Čeburaška – Kulverstuku. Bet kokiu atveju tai yra vertėjo atsakomybė. Ir nors užduotis nėra lengva, tačiau visada – įdomi, tarsi iššūkis.