Veterinarijos klinika Vilniuje pataria, kokių priemonių imtis, jei katė nustojo ėsti

Daugelis žmonių į kačių mitybos sutrikimus žiūri atlaidžiai, tačiau veterinarijos klinika Vilniuje perspėja, kad augintinės nenoras ėsti pranašauja labai rimtas bėdas ir sveikatos sutrikimus, todėl nieko nelaukdami pasikonsultuokite su veterinaru. Laiku diagnozuota liga ir efektyvios gydymo priemonės padės išvengti rimtesnių komplikacijų ateityje.

Atsisakymo ėsti priežastyskate

Vienas svarbiausių jūsų darbų – nustatyti, kodėl katė nebeėda. Nenoras valgyti gali būti nulemtas įvairių priežasčių. Viena dažniausių jų yra liga. Gali būti, kad jūsų augintinė pasigavo infekciją, jai sutriko žarnynų ar inkstų veikla. Veterinarijos klinika Vilniuje įspėja, kad nenoras valgyti gali perspėti ir apie kur kas rimtesnes ligas ar net vėžį.

Tiesa, nenoras ėsti gali būti ir lengvų negalavimų simptomas, pvz., katė gali neėsti, jei jai skauda dantį, arba augintinė neseniai buvo paskiepyta (tokiu atveju katė neėda 1–3 dienas), nenoras ėsti susijęs ir su kelionėmis ar gyvenamosios vietos pakeitimu, t. y. su stresu. Augintinė gali turėti ir psichologinių problemų, susijusių su namų aplinkos ar namiškių įpročių pokyčiais. Be to, katės sunkiai pripranta prie duodamo ėdalo rūšies, todėl gali atsisakyti naujųjų skanėstų.

Kokių priemonių imtis?

Veterinarijos klinika Vilniuje įspėja, kad atsisakymas ėsti gali padaryti daug žalos katės organizmui, todėl pirmasis jūsų darbas – užkirsti kelią nevalgymui. Jei katė neėda dėl ligos, privalote pasitarti su veterinaru. Kvalifikuotas specialistas atliks visus būtinus tyrimus ir įvertinęs katės būklę, paskirs tinkamiausias priemones gerai katės savijautai. Jei katės negalavimai yra rimtesni, veterinaras paskirs apetitą gerinančius preparatus. Katės maitinimas gali būti vykdomas ir naudojant specialiąsias priemones – maistas gali būti tiekiamas skysčiais per švirkštą arba į skrandį įvedus maitinimo vamzdelį.

Jei katė neėda dėl psichologinių problemų, turėsite pasukti galvą ir būti kūrybingi. Daugelis kačių mėgaujasi konservuotu ėdalu, apetitą gerina ir kepenėlės bei konservuotas tunas. Veterinarijos klinika primena, kad minėtieji produktai skirti apetito gerinimui, todėl jų negalima duoti nuolatos ir dideliais kiekiais, kadangi augintinis perdozuos vitaminų.

Jei katė valgo tik konservuotą ėdalą, pabandykite jį sumaišyti su sultiniu ar žuvies taukais, kad augintinė gautų kiek įmanoma daugiau maistingųjų medžiagų. Minėtoji taktika taikoma ir tuo atveju, jei ilgą laiką katė ėdė žmonių maistą, tačiau norite ją pripratinti prie kačių ėdalo. Jei katė nevalgo, nelaikykite ėdalo, kol šis pradės skleisti nemalonų kvapą. Nepamirškite, kad katės turi gerą atmintį, todėl dvokiantis ėdalas atgrasys nuo minties ėsti jį kitą kartą.

Veterinarijos klinika Vilniuje: vandens vėžlių auginimas ir priežiūra

vezliai

Vėžliai, būdami šaltakraujai gyvūnai, negali reguliuoti savo temperatūros, t. y. jų kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos. Jei aplinkos temperatūra yra gana žema, pagrindinės augintinio funkcijos sulėtėja, o pats vėžlys gali užmigti žiemos miegu. Veterinarijos klinika Vilniuje primena, kad naminio vėžlio migdyti ilguoju miegu negalima, kadangi tai kenkia gyvūno sveikatai, be to, vėžliukas gali nudvėsti.

Terariumas

Vienas svarbiausių jūsų darbų – paruošti tinkamą aplinką vėžlio gyvenimui. Terariumą rinkitės priklausomai nuo augintinio dydžio. Specialistai tvirtina, kad vėžlys turėtų sudaryti 20 proc. savo namų ploto.

Vanduo

Labai svarbu užtikrinti tinkamą vandens kokybę. Švariame vandenyje vėžliukas bus laimingesnis, be to, geros kokybės vanduo neskleis nemalonaus kvapo. Vandenį keiskite nuolatos. Paprastai vanduo keičiamas kelis kartus per savaitę. Jei norite šiais darbais užsiimti rečiau, į terariumą įdėkite filtrą. Nepamirškite, kad, lyginant su žuvimis, vėžliukai išskiria kur kas daugiau atliekų, todėl rinkitės filtrą, pritaikytą stambioms žuvims. Jokiu būdu nesudarykite staigių temperatūros pokyčių, t. y. prieš įdėdami vėžlį į naują vandenį, įsitikinkite, kad jis pakankamai šiltas. Šiam darbui naudokite termometrą.

Sausumos salelė

Nepaisant to, kad vandens vėžliai gyvena vandenyje, jie privalo turėti sausumos plotelį, ant kurio galėtų užlipti ir sušilti. Priešingu atveju vėžlys gali paprasčiausiai nuskęsti. Be to, papildomas šildymas sausumoje pagerina vėžlių fiziologinius procesus.

Temperatūra

Vėžliai nemėgsta vėsios temperatūros, todėl įsitikinkite, kad tiek oro, tiek vandens temperatūra siekia 25–30°C. Siekdami sušildyti vandenį, naudokite specialius akvariumo šildiklius. Virš augintiniui skirtos sausumos salelės pakabinkite lempas, skleidžiančias infraraudonųjų spindulių šildymą.

Mityba

Veterinarijos klinika Vilniuje primena, kad vėžliai yra visaėdžiai, todėl jų negalima šerti vien tik mėsa arba vien tik augalinės kilmės pašaru. Iki 2 metų amžiaus vėžliai turi būti maitinami kasdien, vėliau juos maitinti galima kas dvi ar tris dienas. Vėžlius galima maitinti liesa žalia mėsa: veršiena arba paukštiena. Kartais duokite augintiniui gyvo maisto: mažų žuvelių, žiogų, sliekų ar uodų lervų. Vėžliai noriai valgo ir žalumynus: morkas, kopūstus, salotas, agurkus, obuolius, dobilus, vynuoges, avietes, spanguoles, mėlynes, persikus, abrikosus. Nepamirškite nuolatos keisti žalumynų meniu.