Kaimo turizmo sodybos savitumas šiuolaikiškiniame interjere

kaimo turizmasPasitaiko tokių atvejų, kaip kaimo turizmas  naujo sodybos statomos vietose, nesusijose su kultūros paveldo ar vertingo kraštovaizdžio apsaugos reglamentais? Koks turi būti jų architektūrinis charakteris? Kokiomis priemonėmis jį reikia kurti? Nelengvas klausimas. Nesuvaržyta specialiais reikalavimais kūrybinė laisvė dažnai gali painioti. Dėl to, daugelis architektų ir ypač sodybų šeimininkų, siekdami savito kaimo turizmo sodybų charakterio, yra nuklydę stilizuoto „tautinio“ charakterio ieškojimų keliais, imituodami senųjų kaimo pastatų puošybos elementus. Tokiu būdukičo atvejų šiuolaikinėse kaimo turizmo sodybose atsirado gyva galybė.

Senąją ir naująją kaimo statybas skiria atsiradęs kitoks statybos bei aplinkos naudojimo būdas, o vienija tradicinės medžiagos ir kaimiško kraštovaizdžio formavime uždaviniai. Kuos sprendžiant galima rasti kaimo turizmo sodybų charakterio sąsajų su senojo lietuviško kaimo charakterio ypatumais.

Senojo kaimo užstatytos erdvės ir pastatai neslėgė žmogaus. Jis kaimo aplinkoje jautėsi jaukiai. Kaimo turizmo sodybų charakterio reikėtų ieškoti dydžiuose, pastatų tūriuose, charakteriuose jų proporcijose, stogų siluetuose ir formose, fasadų apdailos medžiagose ir jų saikingose apdailos spalvose, statinių išdėstymo būduose ir pan. Pastatųtūriai ir atskiri elementai turi būti artimi žmogaus masteliui. Tokiu būdu sodybos savitumas, artimas senųjų kaimų sodyboms, gali išlikti ir esant moderniai šiuolaikinių sodybų statybai. Šiuolaikiniai aplinkos tvarkymo elementai, esant kitokiomis medžiagų apdorojimo ir statybos vykdymo sąlygoms, gali būti išdėstyti ir komponuoti senosiose sodybose pasitaikiusiu būdu. Vietinė augalija, būdingas želdynų išdėstymas kartu su aplinkos natūralumu taip pat yra viena iš sąlygų, padedančių išlaikyti savitą kaimo aplinkos charakterį. Asociatyviomis priemonėmis kurta naujos kaimo turizmo sodybos aplinka gali išlaikyti sąsajas su savita senojo kaimo sodybų aplinka.

Antalieptės sodyba yra viena iš tų, kurios pastatytos naujoje vietoje. Sodybos projektavimo nevaržė kokie kultūros paveldo ar kraštovaizdžio apsaugos reglamentai.

Atvykusį  turistą, kurį domina sodybos nuoma pasitinka nesudėtingos formos mediniai pastatai, suręsti iš pušies rąstų. Pastatų statybai naudoti rąstai apipjauti iš dviejų pusių. Pastatai dvelkia šiluma ir jaukumu. Jie modernūs, nemėgdžioja senųjų sodybų pastatų, architektūros, tačiau turi charakterį, kurį nedvejodamas gali priskirti Rytų  Lietuvos miškingo krašto sodyboms. Tradicinės puošybos elementų čia nerasi. Pastatai neturi nei puošnių langinių nei įmantrių langų apvadų, nei žirgelių ant stogų. Langinės atlieka įprastą pratinę paskirtį, jų išdėstymas įprastas. Jos sukonstruotos prisitaikant prie šiuolaikinio medienos apdorojimo ir elementų gamybos būdo. Pastatų tūriai, stogų forma, išorės elementų išdėstymas, ultilitarią paskirtį turinčių elementų konstravimo būdas ir proporcijos tai dalykai, kurie kompoziciniu atžvilgiu yra artimi tradicinių pastatų architektūriniams pavidalams. Estetiniai rezultatai pasiekti naudojant šiuolaikinės statybines ir technologines priemones.

Paprastos formos pastatai, įkomponuoti natūralioje aplinkoje „skamba“ ir tradiciškai ir kartu šiuolaikiškai. Pastatų puošyba čia būtų banali ir bevertė. Ypatingą reikšmę turi darni statinių kompozicinę jungtis su aplinkine gamta. Ir pastatų interjero bei rekreacijai skirtos išorinės erdvės tarpusavio sąsajos. 

 

Apie kaimo turizmo sektoriaus paslaugų organizatoriaus mokymo programą

sodybaDažnai girdime ir kalbame apie Lietuvoje jau gerokai kelią prasiskynusią verslo šaką – kaimo turizmas, t.y. kaimo sodybos, teikiamas paslaugas, jų kiekybę ir kokybę, taip pat ir apie problemas, su kuriomis susiduria verslininkai, užsiimantys turimos kaimo sodybos nuoma arba irengtos lietuviškos pirties nuomair ne tik. Tačiau mažai girdime kalbų apie kaimo turizmo verslo specialistų parengimą, galimas studijas, mokymo įstaigas, kurios paruoštų tokio gana specifinio verslo žinovus.

Visgi, kai kurios šalies kolegijos, o ypač profesinio parengimo centrai rajonuose turi parengusios specialias mokymo ir studijų programas, kurias pabaigę absolventai įgytų kaimo turizmo verslo paslaugų organizatoriaus, vadybininko arba administratoriaus specialybes.

Būsimieji kaimo turizmo verslo organizatoriai, administratoriai ir vadybininkai mokymo užsiėmimuose supažindinami su apgyvendinimo ir poilsio paslaugų, taip pat pramogų struktūros bei jos parinkimo principais ir dalykais, su teikiamų maitinimo ir apgyvendinimo, poilsio paslaugų kainų nustatymo metodika, investicijų poreikio paskaičiavimais, su galimos paskolos ir šalies finansinės paramos gavimo tvarkos ypatumais. Kaimo sodybos nuoma, jos organizavimo kaštai irgi įtraukti į dalykines programas.

Toks profesinis kaimo turizmo verslo specialistų parengimas vyksta keliais etapais. Pirmiausiai jie būna supažindinami su verslo organizavimo pradmenimis, bendravimo psichologijos ypatumais, vėliau seka teorinės bei praktinės žinios apie sodybos paruošimą siekiant apgyvendinti būsimus svečius. Svarbus dėmesys teikiamas poilsio kaime verslo organizavimui , higienos ir darbų saugos dalykams. Būsimieji specialistai gauna apskaitos, ekonomikos ir teisės žinių, kurių tikrai prireiks vykdant kaimo turizmo verslą savo gyvenamoje aplinkoje.

Praktinius   mokymo įgūdžius studentai gauna kaimo sodybose, kuriose įgyja naudingų žinių apie visą tokio verslo organizavimą. Praktinių užsiėmimų metu tobulinami ir įtvirtinami lankytojų priėmimo ir aptarnavimo, verslo organizavimo įgyvendinimo principai, Studentai domisi nuosavo verslo, susijusio su kaimo sodybų nuoma, jos galimybėmis bei specifika.

Mokymo programa baigiama kvalifikacijos egzamino laikymu. Ją sėkmingai baigęs įgyja kaimo turizmo verslo organizatoriaus kvalifikaciją.