Krosnys ar krosnelės?

krosnysDažnai girdime sakant – „pirksiu krosnelę namui šildyti“. Negi iš tikrųjų ta krosnelė tokia maža ir vis dar tinkama namui šildyti? Absurdas kažkoks! Namui šildyti juk reikia ne krosnelės, o visos krosnies! Čia diskutuoti su žmonėmis, kurie tuo domisi geriau neverta, jei nenorite likti kvailio vietoje.

Geriau išsiaiškinkime viską čia ir dabar.

Kas yra krosnis?

Krosnis yra molinė arba šamotinė degimo vieta. Ji sujungta su kaminu. Krosnys gali turėti dureles. Taip pat gali būti ir vandens pašildymo technologija, o tai leidžia nuo krosnies šildyti visus namus. Krosnis gali turėti ir kaitinimo lentą, ant kurios šildomas ar net verdamas maistas. Tai senovinis namo interjero elementas, kurs dabar sutinkamas vis rečiau ir rečiau. Krosnys pasižymi savo išskirtine ir originalia apdaila, kurią gali padaryti tik patyrę meistrai krosnininkai.

Kas yra krosnelė?

Krosnelė – dažniausiai metalinė degimo vieta, sujungta su kaminu ir vandens šildymo aparatūra. Ją galima statyti tiesiog ant grindų, nereikia nieko mūryti, jokios apdailos. Krosnelę pastatyti gali bet kuris nagingesnis meistras, nes pagrindinis sunkumas yra prijungti prie ventiliacinės sistemos arba kamino. Krosnelė yra šiuolaikiškas ir efektyvus kūrenimo ir šildymo būdas, todėl jis pasirenkamas 9 iš 10 atvejų.

Dar yra židinys, kuris gali būti krosnies ir krosnelės hibridas, nes į mūrytą konstrukciją gali būti komponuojamas metalinis židinio vidus, prie kurio tvirtinamos durelės.

Krosnys yra nykstanti namų interjero rūšis, nes tik patyrę meistrai gali pastatyti jas tinkamai, kad šildymas būtų efektyvus. Tai padidina statymo išlaidas, todėl natūralu, kad renkamasi ekonomiškesnis variantas – krosnelė. Dar prieš 50 metų krosnys buvo pagrindinis būdas kaimo vietovėje šildytis namus, tačiau dabar jos likusios tik senuose pastatuose. Po antrojo pasaulinio karo statytuose namuose greičiausiai rasite geležinę krosnelę su duonkepe, apdailinta moliu ir kokliais, bet ne tikrą krosnį, kur ant įkaitusių plytų buvo kepama duona… Visa tai praeityje, tačiau kai kurie žmonės savo paveldo nepamiršta ir toliau stengiasi išlaikyti šią tradiciją. Juo labiau, kad dabar yra galimybė įsigyti ypač efektyvias medžiagas ir pastatyti ilgalaikę krosnį.

Krosnys – savotiškas iššūkis kiekvienam patyrusiam krosnininkui, kaip ir židinys, reikalauja daug dėmesio, kruopštaus darbo ir kokybiškų medžiagų.